VESTUVIŲ MEILĖS ISTORIJOS
ISTORIJOS. ĮŽANGA
Vestuvių istorijos yra visos skirtingos. Net jei fotografuotum tą pačią porą antrą karta – jos pateikimas būtų kitaip unikalus ir nepakartojamas. Juk žmogaus emocijų skirtuma lemia ne tik metų laikas, bet ir paros laikas, o nuotaika atspindi net fonas. Fotografuokime žmones ryte, popiet ir vakare – ir jų emocijos, nuotaika, veiksmai vienas kitam bus keičiami fono spalvu, šviesumo tonų. Todėl fotografija, tarsi lempinis audio stiprintuvas – kiekvieną kartą klausantis savo mėgiamo kūrinio – jis suskambės kitaip.
Istorija visada turi prasidėti su priešvestuvine fotosesija, nes fotografas ir būsimi jaunavedžiai turi priprasti vieni prie kitų. Žinoma, tai nėra privaloma, fotografuotis prieš vestuves, bet tikrai lemia galutinį rezultatą pačios foto istorijos.
Povestuvinė fotosesija nėra tokia populiari Lietuvoje, tačiau žmonės jau santuokoje dar brandžiau papasakotu savo istoriją po medaus mėnesio poros fotosesijoje. Tai bendrai pamąsčius galima turėti kiekvienai porai po tris skirtingas meilės istorijas: priešvestuvinę, vestuvinę ir povestuvinę. Susisiekite su manimi jei Jūsų šventė artėja ir mes viską aptarsime:)
PASIKARTOJANČIOS VESTUVIŲ ISTORIJOS
Ko labiausiai vengiu „piešdamas” meilės istoriją su savo fotokamera – tai „kičo”. Jaunikis laiko jaunają delne, ar jaunoji laiko eifelio bokštą bei daugelį kitų „super triukų”. Kaip ir rašytojas kiekvienoje knygoje – taip ir fotografas privalo kiekvieną istoriją pasakoti skirtingą, nepasikartojančią. Todėl kiekvieną kartą labai gerai apgalvoju žiūrėdamas į sužadėtinių nuotraukas „facebook” socialiniam tinkle – ką iš šios porelės galima „išpešti” ir kokios vestuvių istorijos galima tikėtis.
Dar būna į istoriją įpinamos sitiacijos, kurių vestuvių fotografas negali sukontroliuoti. Tarkim fotosesija su žirgu, ir joje tampa žirgas nekontroliuojamas. Bet istorijos prasme, tai nėra blogai, nes įnešama savotiškos komedijos žanro. Tai mes kaip ir negalime pakeisti netikėtų įvykių, bet galime panaudoti juos pakreipiant vestuvių istorijos įvykius teigiama linkme. O jaunieji, praėjus 20 metų po vestuvių, prisimins tai juoku per ašaras. Dažniausiai mes prisimename savo meilės istorijos įvykius per būtent komišką arba dramatišką pradą.
Pabaigai noriu pasakyti, jog niekada nežvelkite nei Jaunieji, nei vestuvių fotografai į nesėkmingus įvykius kaip i tragediją, sugadintą šventę, ir jos fotoalbumą. Žvelkite kaip į Jūsų istorijos prisiminimų pagrindą – pagrindinį tikros istorijos šaltinį. Juk net nebūtų įdomu žiūrėti kino filmo, kuriame nėra emocijų ir įvairiaus žanro sūkurio.